• Vaizdo įrašų srautinis perdavimas reiškia vaizdo įrašų turinio pristatymą internetu realiuoju laiku, prieš tai jo neatsisiunčiant. Pirmieji vaizdo transliacijos atvejai datuojami 1990-aisiais, kai jau nebeegzistuojanti technologijų įmonė „Progressive Networks“ pristatė „RealPlayer“, leidžiančią vartotojams srautiniu būdu transliuoti garso ir vaizdo failus internetu.

    2000-ųjų pradžioje internetinio vaizdo įrašų turinio populiarumas labai išpopuliarėjo, kai atsirado „YouTube“, kuri leido vartotojams įkelti, bendrinti ir žiūrėti vaizdo įrašus internete. Ši platforma išpopuliarino vaizdo transliacijos technologijos naudojimą, kuri netrukus tapo kitų vaizdo įrašų dalijimosi platformų, tokių kaip Vimeo ir Dailymotion, standartu.

    Didėjant spartaus interneto ir kodavimo bei glaudinimo technologijų pažangai, vaizdo transliacijos kokybė labai pagerėjo. Pritaikius bitrate transliaciją, kuri koreguoja vaizdo kokybę pagal žiūrinčiojo interneto ryšį, dar labiau pagerino vartotojų žiūrėjimo patirtį.

    Vaizdo įrašų transliacijos raidą taip pat lėmė auganti užsakomojo vaizdo turinio paklausa, todėl išaugo užsakomųjų vaizdo įrašų paslaugos, tokios kaip „Netflix“, „Hulu“ ir „Amazon Prime Video“. Šios paslaugos leidžia vartotojams bet kuriuo metu transliuoti TV laidas ir filmus be kabelinės ar palydovinės televizijos prenumeratos.

    Pastaraisiais metais tiesioginis vaizdo transliavimas tampa vis populiaresnis, naudojant tokias platformas kaip „Twitch“, kuri leidžia vartotojams tiesiogiai transliuoti vaizdo žaidimus ir kitą turinį, bei „Facebook“ ir „YouTube“, kurios integravo tiesioginę transliaciją į savo platformas.

    Apskritai vaizdo transliacija nuėjo ilgą kelią nuo tada, kai ji buvo pradėta 1990 m. Tobulėjant technologijoms ir didėjant vaizdo įrašų turinio paklausai, galima drąsiai teigti, kad vaizdo įrašų transliacija toliau vystysis ir formuoja mūsų vaizdo turinio vartojimo ir naudojimo būdą.